rėžis

rė̃žis sm. (2) K, rėžỹs (4) K, Lp 1. Lex77, SD85, Sut, K, DŽ¹, Grž, Lp įrėžtas ženklas, įpjova, įranta: Įsipjoviau į žandą, skusdamas barzdą, ir dabar stovi rėžỹs Brt. Katras surėžėt stalą? O, koki rėžiaĩ stovi! Dkš. Mikas drožinėja dūdelę rėknę, margina ją visokiais rėžiais V.Krėv. Tuo gydytojai jai tą peilio rėžį susiuvo ir išgydė BsPIV203. Tai jis, būdavo, žino, kad perėjo metai, ir rėžia rėžį nagu an sienos BsPIV163. Sakai, tekėdami rėžiu, patenka žaizdos centre į ankstesnių rėžių galus ir jais į rinktuvėlį rš. 2. atrėžtas, išrėžtas ko nors pailgas gabalas, atrėža, išrėža: Da geras rė̃žis liko tos medžiagos: galėsi kur pridurt ar įlopyt Jrb. Liko dar toks audeklo rė̃žis Prk. Išviriau lašinių rėžį, tegu kerta Gs. Aš tau duosiu pupų kartį, žirnių rėtį, duonos kampą, lašinių rėžį ir sunykusią kiaulaitę BsPIII67. Pasakyk man negirdėtą, neregėtą pasaką, tai aš tau duosiu ugnies, o jei nepasakysi, tai rėžį rėšiu iš nugaros BsPII92. Skūrą suraižyk in rėžiùs J. Rėžk rė̃žį iš nugaros velnio J. ^ Bepigu rėžti iš svetimos nugaros rėžį KrvP(Erž). 3. žemės, miško ruožas: Jo kapas ten visiškai kampe – vargingiesiems ir benamiams skirtame rėžy I.Simon. Pernai samdžiau rė̃žį pievos Skr. Alksnius visus iškirto iš pirmojo rė̃žio Jnš. Aš eisiu į rė̃žį mėterių dirbti Rt. Gelžkelio rėžis VĮ. 4. K, DŽ, Grd, Škn, Lzd, Drsk į vienkiemius neišskirstyto kaimo valstiečiui priklausantis ilgas siauras žemės sklypas: Mūsų kaimo žemė dar rėžiaĩs tebėra Kair. Jų laukai rė̃žiais J.Jabl. Sujungė visus į kupetą – nebliko nė rėžių̃, nėko nebliko Pp. Mūsų bulvių rėžỹs ėjo per Dūdiškių kalną Skr. Jis savo rė̃žį suarė jau J. Rė̃žiai būdavo ilgi, o padalės trumpos Erž. Rėžiaĩ buvo platesni, o pusrėžiai siauresni buvo Ms. Ežiom pakryžiuiti rė̃žiai Grv. Buvo mažučiai rė̃žiai, o prieš šitą karą išsidalino sklypais Grz. Dar tada ant rė̃žių gyvenom Kpč. Savo rė̃žė[je] radau svetimus arklius Ms. Mūsų sodžiaus rė̃žiai visai siauri Up. Tame žemės rė̃žė[je] avižas pasėjau Vkš. Paupė[je] pamatė ėraitį, vandinį begerantį, nu savęs tolesniai par du rėžiu pavandiniui PP27. Kitus (medelius) katras (kiekvienas) iš savo rėžio parsinešim namo ugnakuriams J.Jabl(Žem). Rėžiais gyventi N. Žemė rėžẽliais sudalyta buvo Imb. Vesk karvę į rėžalį ir pririšk Klp. Tenai ūkininkai turi po mažytį sklypelį žemės, ir tą patį taip išmėtytą, tokiais siaurais rėželiais sukarpytą, jog ūkininkauti, teisybė, labai jiems sunku J.Jabl. Padalijo tas ganyklas tims bobeliams po tokį rėžẽlį menkiausį KlvrŽ. Sodžiuj gyvenom, buvo rėžiùkai po dešims sieksnių Rš. Tokie tie rėžùkai buvo: vienas gaspadorius į du tris šmotus turėjo [žemės] Jdr. Par dešimtį metrų rėželẽliai Lk. Laukai būdavo rėžiùkais. Jrb. 5. ruožas, drūžė: Jeigu rė̃žiai par ežerą eina, tai bus lietaus Antr. Pro praviras duris švietė ryškus šviesos rėželis rš. 6. brūkšnys, linija, brėžis: Virvutės atmuštas juodas rėžis labai lygiai ėjo išilgai visą rąstą A.Vencl. Turįs su šoble aplink save rė̃žį apsirėžt Sch177. Paėmęs savo sidabrinį kardą, apsirėžė aplink save rėžį BsMtI189. Vanduo nešvarus, kai išverdi, puode visada rė̃žis lieka Snt. | Jeigu delne nėra rėžių (linijų, raukšlelių), tai greit mirsi TŽIV471. | prk.: O pasakose užsiliko ne vienas rėžis (bruožas) mūsų užmirštos gilios senovės V.Piet. 7. rėžimas kuo aštriu: Vienu rėžiù atrėžti BŽ335. 8. sudavimas, kirtimas: Smarkus rė̃žis botagu DŽ. 9. M gulsčiukas: Su rėžiù stato sienas Grv.